Užburtas ratas yra įveikiamas

Kauno TAU direktorė prof. Nijolė Petronėlė VečkienėKauno kolegijos padalinyje Kėdainiuose (buvęs Jonušo Radvilos studijų centras) įsikūręs Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) vasario 21-ąją susitiko su profesore, Kauno TAU direktore Nijole Petronėle Večkiene. Pernai profesorė taip pat lankėsi pas kėdainiečius senjorus.

Kaip ir praėjusį kartą, tai buvo šiltas, atviras ir labai nuoširdus pokalbis. Šį kartą tema ,,Besimokantis žmogus pokyčių erdvėje”. ,,Mes – nematomi žmonės, – taip apie senjorus kalbėjo profesorė (pati ji taip pat jau vyresnio amžiaus). – Esam tarsi už visuomenės ribų, nelabai įdomūs ekonomizuotam pasauliui. Išleido žmogų į pensiją ir tarsi pasako: nelįsk daugiau mums į akis”. Tai akivaizdi tiesa. Tačiau ir šitam amžiuje reikia nepasiduoti.

Dabar – pokyčių, nestabilumo gyvenamasis laikotarpis. Mums, pagyvenusiems, padėtų išgyventi bendruomeniškumas. O jauniesiems jis atrodo jau nereikšmingas, nes jie įnikę į savo virtualųjį pasaulį (pridursiu: kiek mums matyta, kai susitinka jauni žmonės, netgi vaikinas su savo mergina, bet, užuot kalbėjęsi, jie kiekvienas įninka į savo išmaniuosius telefonus. Neaišku net, dėl ko jiems išvis reikėjo susitikti – Z. Z.). Televizija mums, lietuviams, nuolat skatina karo, kovos, smurto jausmą, tęsė profesorė. Netgi nepriklausomybės pradžioje mes išsidalijome į gerus ir blogus. Mums stinga vienybės, bendruomenės pojūčių. Kitas dalykas: mūsų, senesnioji karta, pilna nepasitikėjimo, nutylėjimo, kai galėtume išsakyti savo nuomonę. Ir nereikalingumo jausmo. Dar vienas aspektas, mus kažkiek atskiriantis: moters ir vyro tapatybės klausimas. Vyro vyraujantis požiūris: ,,aš esu”, moters – ,,aš ir kitas” (čia viešnia rėmėsi JAV gyvenusio lietuvio sociologo V. Kavolio knyga ,,Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje”).

TAU klausytojai

Kiekvienos kartos patirtis vis kita. Aprašykim, apsakykim tą savo patirtį, nes niekas kitas už mus to nepadarys, sakė profesorė. Eikime į bendruomenę. Mokykimės, lavinkimės, nepaisydami amžiaus ir fizinių galių. Tam, anot pašnekovės, padeda ir Trečiojo amžiaus universitetai. ,,Mūsų amžiuje neveiklumas yra pavojingas”, tokia profesorės nuomonė. Ir dar: nevisavertiškumo kompleksai yra išgydomi. Tam gali padėti netgi įsigytas šuniukas, kitų žmonių apkabinimas ar humoro jausmas. ,,Humoras leidžia iššokti iš užburto rato”, šia mintimi viešnia ir baigė savo paskaitą. O ne, ji mums pažėrė ir keletą smagių anekdotų.

Antano Babensko armonikierių ir dainininkų ansamblis „Dobilėlis penkialapis“Po gerbiamos profesorės Večkienės paskaitos- susitikimas su Antano Babensko armonikierių ir dainininkų ansambliu „Dobilėlis penkialapis“. Mieli svečiai savo muzikavimu, dainomis taip užvedė, kad ir patys fakulteto klausytojai dainavo, o įsidrąsinę šoko iki devinto prakaito. Vienintelis antrajame užsiėmime dalyvavęs klausytojas vyras Aloyzas Strička (taip pat armonikierius) vedė moteris šokiui nepraleisdamas nei vieno. Galiausiai net viešnią  profesorę įsidrąsino šokiui pakviesti. Sukom ratelius tiek valso, tiek polkos ritmu.  Profesorė  Nijolė Petronėlė Večkienė džiaugėsi: „Tokios paskaitos ir turėtų būti- išjudinom ir protą, ir jausmus, ir kūną.“

TAU klausytojai

Zita ZOKAITYTĖ, TAU klausytoja

Pasidalinkite savo nuomone:

Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
Rašykite mums.

CAPTCHA Image