Tostai turi būti trumpi, nuoširdūs ir originalūs

A. LikšienėTrečiojo amžiaus universiteto, įsikūrusio Kauno kolegijos Jonušo Radvilos studijų centre, klausytojai gruodžio 6-tąją susitiko su oratorinio meno dėstytoja pedagoge Antanida Likšiene. Ši viešnia TAU lankėsi dar pavasarį. Tada ji mokė, kaip sekti pasaką. Šį kartą kalbėta apie tostus – juk artinasi šventės, ir ne vienas sėsim prie šventinio stalo.

Tostai, kaip žinome, būna per oficialias šventes (bet ten mes, senjorai, turbūt jau tostų nesakysim, tuo labiau tokių švenčių neorganizuosim) ir asmenines.  Apsiribota tostų sakymu per pastarąsias. Ko gero, visi žinom, kad tostą sakant būtina atsistoti, jei triukšmas, skambtelti į taurę šakute (nepanaudota) ir užsisegti švarko sagas (bent jau viršutinę). Tostą sakant kitam, negalima nei valgyti, nei gerti, nei dėtis maisto, nei šnekėtis, reikia parodyti pagarbą ir klausytis. Svarbiausias yra pirmasis tostas, prie jo paprastai derinami kiti, todėl geriausia, jei šeimininkas (ė) paprašytų kurio nors svečio tarti pirmąjį tostą, kad šis būtų pasiruošęs ir jam tai nebūtų staigmena. Tostą reikia sakyti, o ne skaityti iš lapelio. A. Likšienės nuomone, geriau jau apsieiti be nelabai ką pasakančių posmų deklamavimo, o pasistengti kalbėti savais, bet nuoširdžiais žodžiais. Šiais laikais nekultūringa toste paminėti, kad gerti reikia iki dugno, o jei koks svečias nevartoja alkoholio, to viešai nedemonstruoti, vis tiek pakelti taurę ir priglausti prie lūpų. Ar reikia susidaužti taurėmis prieš geriant? Lektorė sakė, kad tai labai senas paprotys, susidauždami mes išvarome piktąsias dvasias.

Tostai, akcentavo viešnia, turi būti trumpi: nuo kelių žodžių iki vienos-dviejų minučių. Ilgų tostų niekas nenori klausyt ir jais ne kažin ką pasakome. Tostas, pasak A.Likšienės, irgi turi savo struktūrą: įžangą (kreipinį), dėstymą ir apibendrinimą. Užtenka žmogui, kam skirtas tostas, pasakyti tris gerus dalykus.

Iš auditorijos buvo paklausta, kam reikia tos struktūros, ar ne geriau, jei tostas bus originalus, be tų trijų minėtų dalių? Lektorė sakė, kad taisykles turim žinoti, o jos tam ir yra, kad jas galėtume laužyti. Originalumas visada tik sveikintinas.

Dalį paskaitos patys pagal paruoštukus kūrėme tostus. Pirmas pavyzdys: panaudoti savo sakomame toste pateiktą anekdotą. Antras pavyzdys: panaudoti pateiktas filosofines mintis. Auditorija gana neblogai su abiem užduotim susidorojo. Buvo ir juoko, ir susimąstymo. Geriausi tostų kūrėjai buvo apdovanoti lektorės obuoliais iš savo sodo.

Zita ZOKAITYTĖ, TAU klausytoja

Pasidalinkite savo nuomone:

Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
Rašykite mums.

CAPTCHA Image