Nors niekas nekviečia, aš einu į sceną…

V. SagaitytėTiesa, buvusi primadona, atlikusi nemažai pagrindinių vaidmenų, šiuo metu jau nelipa į sceną, Kauno muzikinį teatrą ji teigė palikusi prieš dvejetą metų: ,,Visos regalijos jau praeity…“. Tačiau garbingo amžiaus atlikėja ir dabar turi daug veiklos, tiesa, kiek kitokios. Ji yra Trečiojo amžiaus universiteto Kauno apskrities filialo Teatro ir muzikos fakulteto dekanė, rašo eilėraščius (išleidusi poezijos knygą ,,Be grimo“, 1999), prižiūri savo anūkę, kurios tėvai išvykę dirbti į užsienį, trijų kambarių bute augina keturias kates ir du šunis. ,,Šiuo metu vykdau misiją senjorams ir gyvūnams“, – kalbėjo V. Sagaitytė, tiems, kam labiausiai reikia dėmesio. O vyresniame amžiuje, anot pašnekovės, tik gyvūnai gali suteikti žmogui tiek daug meilės…

Dainininkės tėvelis Povilas Sagaitis praeityje – garsus smuikininkas, buvęs Vilniaus filharmonijos direktorius, o mama yra lankiusi B. Dauguviečio teatro studiją, bet jos aktorinis likimas nesusiklostė: vyras neleido pasireikšti. Beje, P. Sagaitis yra kilęs iš Kėdainių, čia yra gyvenę dainininkės seneliai, teta.

Gimusi Vilniuje, gyvenusi Užupyje prie Vilnelės, muzikos mokytojo nusodinta, kad… neturi klausos, ji įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos (mat rašė eilėraščius), bet čia dalyvavo ir ansamblyje, ir dramos būrelyje. Vis dėlto mama paskatinusi stoti į studiją prie Kauno muzikinio teatro. Čia jos dėstytojas ir solistas S. Rubinovas Violetai pasakęs: ,,Tu kada nors dainuosi Violetą (,,Traviata“) ir Džildą (,,Rigoletas“). Taip ir įvyko. V. Sagaitytė trečiame kurse metė lituanistikos studijas, įstojo į Vilniaus konservatoriją (dabar – Muzikos ir teatro akademija), ir, būdama paskutiniame kurse, Operos ir baleto teatre jau dainavo Violetos partiją. Beje, jai ir vardą tėvai parinko būtent iš ,,Traviatos“. Tai buvo tarsi jau vaikystėje užkoduota. Taip atsitiko, kad dėl nepatyrimo ji kuriam laikui buvo praradusi balsą, ją netrukus priėmė į Kauno muzikinį teatrą, ir, pasak viešnios, jos nesėkmė tapo sėkme, nes jos balsui labiausiai tiko dainuoti būtent operetėse, o ne operose. Kelių operečių libretus ji netgi patobulino, nes, anot jos, operetė – gana banalus žanras, miuziklas – jau kas kita: jis reikalauja ir šokio, ir aktorystės. Įsimintinas jos vaidmuo miuzikle  ,,Zorba“ (kartu su aktoriumi ir dainininku V. Bagdonu). Už šį vaidmenį V. Sagaitytė buvo apdovanota ,,Kristoforo“ statulėle (2001). V. Sagaitytė – ir žinoma dainų tekstų autorė, buvusi daugelio renginių vedėja.

TAU klausytojai

Dainininkė prisipažino buvusi du kartus ištekėjusi, abu kartus už gydytojų. Užaugino dvi dukras, bet jos, nors ir labai muzikalios, nepasirinko mamos profesijos. V. Sagaitytė sakė nemėgstanti skintų gėlių, jos jai atrodo tarsi nužudytos, todėl po spektaklio iš žiūrovų gautas tokias gėles palikdavusi kitiems. Viešnios nuomone, mene nepasieksi aukštumų, jeigu nebus alkio iš vidaus: ,,Aktorystė – liga, tai padidėjęs sielospūdis, o vienintelis plečiantis vaistas – pilna žiūrovų salė. Poetams, artistams kažkas įleidžia injekciją nelaimingumo. Tik iš kančios gimsta poezija, menas“. Ji skaitė ir skaitė savo eilėraščius. Iš knygelės ir naujus: ,,Nors nieks nekviečia, aš einu į sceną. Nematoma…“ – įstrigo vieno žodžiai.

Zita ZOKAITYTĖ, TAU klausytoja

Pasidalinkite savo nuomone:

Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
Rašykite mums.

CAPTCHA Image