Kokia mūsų intelekto struktūra ir kokia ta…graikų kalba

Nuotrauka G. Minelgaitės

Lapkričio 14-tą Kauno kolegijos docentė daktarė Laima Kyburienė, susitikusi su Trečiojo amžiaus universiteto, įsikūrusio Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centre, klausytojams kalbėjo apie daugiasluoksnio intelekto įvairius protinius gebėjimus. Po šios paskaitos turėjome galimybę susipažinti su dabartinės graikų kalbos pagrindais. Juos pateikė kėdainietė žurnalistė Justina Šveikytė.

Iš pradžių docentė davė testą, kuriuo turėjome įvertinti savo gebėjimus, pomėgius, pojūčius ir pan.  Pavyzdžiui, atsakyti, ar ,,man patinka medituoti”, ,,niekada nepasiklystu, net jei esu vienas naujoje vietovėje” arba ,,man labai liūdna, kai matau kažką verkiant ir niekuo negaliu padėti”. Panašių klausimų buvo daug. Susumavę taškus, bandėme nustatyti, kuriam iš septynių intelekto tipui priklausome: žodiniam-lingvistiniam, loginiam-matematiniam, muzikiniam, kūno-kinestetiniam, erdviniam-vizualiniam, tarpasmeniniam ar asmeniniam-refleksiniam. Kaip teigė viešnia, paprastai žmogus nepriklauso vienam kuriam tipui, trys didžiausi sumų skaičiai rodo, ką turime stipriausio. Būtent tai ir reikia lavinti toliau. Ji pateikė žydų išmintį, kai tėvas klausia mokytojo, kaip sekasi jo vaikui. Tas atsako, kad ir tas ne ypač, ir anas, ir tik vienas dalykas labai sėkmingas. ,,Tai ties tuo ir dirbsime toliau”, – nusprendžia tėvas.

Lektorė akcentavo, kad žmogaus galimybių plėtrai nėra ribų, ribas uždeda tik mūsų psichika. Tyrimai rodą, kad netgi neuronai atsinaujina, nors iki šiol buvo teigiama, kad, jei jie žuvo, tai ir neatgys. Kita įdomi mintis: taip paplitęs pasaulyje intelekto koeficientas (IQ) šiuo metu ,,yra gan stipriai kritikuojamas, jis nenusako visų žmogaus galimybių, labai apriboja intelekto suvokimą”. Ir dar viena svarbi mokslininkės mintis: ,,Išsimokslinimas dar nereiškia vidinio išsilavinimo. Šalia išsilavinimo reikia turėti bent pradinį žmogiškumą”.

Beje, daktarė sakė baigusi Kėdainiuose vidurinę mokyklą, o jos biologijos mokytoja kaip tik sėdėjo TAU suole. Tai mūsų kolegė Ina Šalnienė.

Justina Šveikytė sakė graikų kalbos mokiusis Vilniaus universitete. Šią kalbą pasirinkusi iki tol net nesilankiusi Graikijoje. Tačiau nuolat jos dabar nevartojant įgūdžiai jau kiek blėstantys. Graikiškai, pasak jaunosios lektorės, pasaulyje kalba apie 13 mln. žmonių, be pačios Graikijos, nemažai graikakalbių yra JAV ir Australijoje. Jos teigimu, graikai labai myli savo šalį, jie vadovaujasi posakiu: viskas gerai, puiku, tačiau jų gyvenimo lygis nėra aukštas…

Mokėmės iš pradžių graikiškos abėcėlės, kuri tikrai nėra lengva, nes mums visiškai nepažįstami rašmenys. Nemažų pastangų reikėjo netgi užrašyti savo vardus. Na, ir bandėme išmokti pačių paprasčiausių frazių. Ar gilins toliau TAU klausytojai šios kalbos žinias, parodys ateitis.

Zita ZOKAITYTĖ, TAU klausytoja    

Pasidalinkite savo nuomone:

Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
Rašykite mums.

CAPTCHA Image