Ar pažįstame žydų kultūrą?

Trečiojo amžiaus universiteto, kuris veikia prie Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro, klausytojai šįkart rinkosi į Daugiakultūrį centrą, kur jo vadovė Audronė Pečiulytė supažindino su žydų kultūra.

Gyventi Kėdainiuose ir nepažinti šios kultūros – nedovanotina. Buvo laikas, kai netgi daugiau negu pusę Kėdainių miesto gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės. Čia išlikusios net trys sinagogos (iš buvusių aštuonių, viena stovėjusi netgi už Nevėžio – Kareivių), čia yra gyvenęs vienas didžiausių žydų tautos išminčių Vilniaus Gaonas. Tam skirta memorialinė lenta ant Smilgos gatvėje esančios sinagogos, A. Pečiulytės nuomone, turėtų būti perkelta kitur, kur XVIII amžiaus pradžioje jis iš tiesų mokėsi (medinėje sinagogoje). O Smilgos gatvėje esančios sinagogos Gaono laikais net nebuvo pastatytos. Tačiau tada, kai buvo kabinama ši lenta (1997 m.), ši sinagoga jau buvo restauruota, ko negalėjai pasakyti apie kitas dvi (vienoje dabar veikia Daugiakultūris centras, kitoje – Dailės mokykla).A. Pečiulytė

Beje, apie žydus Kėdainiuose galima pasiskaityti labai daug informacijos internete, tačiau išklausyti ilgo ir įdomaus A. Pečiulytės pasakojimo buvo tikrai verta. Ji kalbėjo apie žydų tautos istoriją, jų religiją, šventes, maldos namus, jų kultūrą, laidotuves ir netgi valgius… Prisimintas holokaustas, žydų bendruomenės išnykimas… Beje, Lietuvoje, A. Pečiulytės duomenimis, šiuo metu veikia tik du žydų maldos namai: Vilniuje ir Kaune (o prieš Antrąjį pasaulinį karą etnografinėje Lietuvoje veikė nuo 500 iki 600 sinagogų).

Žodis ,,sinagoga“, lektorės žodžiais, reiškia ,,susirinkimų vieta“. Jas vadinome ,,škalomis“, tai yra pirmiausia sinagoga buvo Toros mokymo vieta, po to susirinkimo vieta, ir galiausiai tai maldos namai. Jų religija reikalauja visiems būti raštingiems. Nei paveikslų, nei skulptūrų sinagogoje negali būti, Dievas taip pat negali būti piešiamas, jis yra dvasia, kaip jį atvaizduosi? Religingi žydai švenčia šabą, prasidedantį penktadienio vakarą ir besibaigiantį šeštadienio vakare.

Tada negalima nieko dirbti, netgi pjaustyti duonos, kurti ugnies, netgi žvakės užpūsti… Beje, mirusysis turi būti palaidotas per 24 valandas po jo mirties, kapinėse jis išimamas iš karsto ir laidojamas su drobule. Negalima iš laidotuvių grįžti tuo pačiu keliu. Gedima tik savaitę, o per šabą negalima netgi gedėti. Kiekvienam mirusiajam kapinėse statomas atskiras paminklas, į vieną duobę laidojamas tik vienas žmogus, netgi po daug metų negalima ten dar ko nors laidoti, kaip tai daro katalikai.

Tai tik maža dalis to, ką pasakojo žydų kultūros žinovė A. Pečiulytė. Ji senjorams surengė ir trumpą ekskursiją žydų gyventose vietose. Po to rinkomės į ,,Smilgos“ restoraną, kur ragavome žydiškų valgių. Tarp jų ir tikrų A. Pečiulytei padovanotų macų. Valgėme žuvienės, karštų pupelių su morkom, džiovintų vaisių, pomidorų, įdarytų varške, žydiškų pynučių su kompotu…   Kaip patiko šie valgiai, kiekvienas sprendė pats. Kaip žinome, religingi žydai nevalgo kiaulienos, plėšriųjų žvėrių mėsos, jiems negalima valgyti ir varliagyvių bei žuvų be žvynų. Į jokį patiekalą nededama kraujo. Žydų valgiai, pasak lektorės, išsiskiria skonių įvairove. Labai daug vartojama morkų, daug kur dedama medaus ir gvazdikėlių…

Zita ZOKAITYTĖ, TAU klausytoja

Pasidalinkite savo nuomone:

Turite pastebėjimų? Pasiūlymų?
Norite išsakyti savo nuomonę ar pranešti apie įvykį?
Rašykite mums.

CAPTCHA Image